Lankytinos vietos
LANKYTINOS VIETOS
Dionizo Poškos Baublių muziejus – 7 km.
Tai pirmasis senienų muziejus Lietuvoje – Baubliai. Sakote muziejai nuobodu? Garantuojame šis vertas dėmesio. Šis muziejus yra išskaptuoto ąžuolo kamiene, šį muziejų 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška. Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu. Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. 1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas (Baublio brolis). Baubliai – senovės lietuvių kultūros paminklas, neturintis analogo, visoje Lietuvoje. Dvaro parke, prie tvenkinio atstatytas bei lankymui pritaikytas D. Poškos vandens malūnas. Lankomas ir Norberto Paškevičiaus parkas Bijotų kaimo centre.
Vytogala – Stasio Girėno gimtinės muziejus – 12 km.
Vytogala – tai vieno iš lakūno Stasio Girėno 1933 m. su Steponu Dariumi perskridusio Atlantą ir žuvusio Soldine, gimtinė. S. Girėnas tarnavo Amerikos karo aviacijoje, vėliau lankė skraidymo mokyklą, tapo patyrusiu lakūnu. Atstatytoje žemaitiškoje troboje, įkurtas memorialinis muziejus, kur gyvai galėsite pajusti, kokioje aplinkoje gimsta pačios nutrūktgalviškiausios idėjos. Čia įrengta S. Girėnui, jo skrydžiui per Atlanto vandenyną ir Vytogalos kaimo istorijai skirta ekspozicija. O gal net pateksite į kiekvienais metais vykstančią šventę S. Girėno ir S. Dariaus skrydžio per Atlantą paminėjimui, kurioje dalyvauja aviatoriai, sportininkai, muzikantai, taip pat rengiamos dviratininkų ir bėgikų varžybos bei kitos šventės.
Upynos liaudies amatų muziejus – 7 km.
Pagrindinė ekspozicija įrengta buvusiame klebonijos svirne. 1973 m. įkurtas kraštotyrininko Klemenso Lovčiko. Muziejuje surinkta virš 3 700 etnografijos eksponatų iš Upynos ir gretimų apylinkių. Pirmajame muziejaus aukšte eksponuojami įvairūs archeologiniai radiniai (akmeniniai bei geležiniai kirviai, žalvariniai papuošalai ir kt.), gausūs liaudies meno dirbiniai, bažnyčios ir mokyklos istoriją atspindintys eksponatai. Antrajame muziejaus aukšte įvairių amatininkų: stalių, račių, kalvių, kailiadirbių, siuvėjų, audėjų darbo vietos, jų įrankiai ir gaminiai. Ekspozicija tęsiasi ir lauke. Ant muziejaus sienų pritvirtinta daugybė senoviškų kaltinių kryžių.
Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia – 4 km.
Bažnyčia yra išskirtinė visoje Lietuvoje. Pirmiausiai dėl savo vardo, mat toks titulas jai suteiktas vienintelei šalyje. Tokį pat vardą turi ir viena iš trijų seniausių krikščioniškų bažnyčių pasaulyje – Švč. Mergelės Marijos Snieginės bazilika Romoje. Antras išskirtinumas – jos viduje prieš 90 metų įrengti du ąžuoliniai altoriai – vieninteliai tokie Lietuvoje. Trečia – šioje Dievo šventovėje rugpjūčio mėnesį vykstančių Snieginės atlaidų metu iškrenta sniegas (balti popierėliai), primindamas legendą apie iškritusį sniegą ir toje vietoje pastatytą minėtą baziliką Romoje.
Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia – 7 km.
Bažnyčia, varpinė, akmenų mūro tvora su vartais yra paskelbti vietinės reikšmės architektūros paminklu. Bažnyčia medinė, trijų navų, su trimis barokiniais altoriais.
Kalvalių piliakalnis – 4 km.
Piliakalnis dar vadinamas Miegės kalnu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Autentiškai išlikęs vakarinis šlaitas, nelygi aikštelė, apsaugota pylimo. Lengvai pasiekiamas, užgožtas medžių piliakalnis. Apie šį piliakalnį žinomi 5 padavimai.
Medvėgalio piliakalnis – 22 km.
Archeologinį kompleksą sudaro Medvėgalio, Pilies, Piliorių, Ąžuolų, Sumonų, Alkos, Bevardė kalvos su kūlgrinda. Medvėgalis – Žemaitijos kalnų karalius, iškilęs virš jūros 234,6 m. Tai aukščiausia Žemaitijos vieta. Ypatingai platūs vaizdai atsiveria nuo piliakalnio. Sakoma, jog nuo jo viršūnės matyti 14 bažnyčių bokštai, begalė kitų kalvų, tarp jų net už 30 km esanti Šatrija. Pagal rastas gyvenvietės liekanas, piliakalnis datuojamas I tūkst., o istoriniuose šaltiniuose medinė Medvėgalio pilis minima nuo 1316 m., kai ją puolė kryžiuočiai. Medvėgalis yra centrinė, žymiausia tvirtovė, gynusi Žemaitiją nuo kryžiuočių antpuolių. Čia stovėjusią pilį kryžiuočiai sudegino 1329 m. Viso žinoma apie 20 Ordino žygių prieš Medvėgalį. Anot padavimo, Medvėgalio vardas atsiradęs po to, kai pilyje apsuptus gynėjus išgelbėjo dvi narsios mergelės, žinojusios kelią per kūlgrindą. Kai reikėjo nuspręsti, kas praneš kitoms pilims apie Medvėgalio apsiaustį, merginos pasakė „Mudvi galiva“, o paskui išėjo ir pakvietė pagalbą. Pagal šiuos žodžius pilį imta vadinti Medvėgaliu.
Aukštagirės apžvalgos bokštas, bei Aukštagirės kalnas – 25 km.
Aukštagirės kalnas, ant kurio pastatytas apžvalgos bokštas, turi atsiradimo legendą. Pasak jos, kartą ant Bilionių piliakalnio atsisėdo milžinas ir iškratęs iš vyžų smėlį supylę kalną. Gūbrio formos Aukštagirės kalnas yra 750 metrų ilgio, o viename jo gale, kurio aukštis yra 208 metrai, pastatytas bokštas.
Kalvos viršuje pastatytas 15 metrų aukščio tipinių metalo konstrukcijų apžvalgos bokštas. Kalvos papėdėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nuo kurios iki bokšto nestačiu šlaitu reikia užkopti pėsčiomis.
Nuo bokšto viršaus atsiveria kalvotos Žemaitijos panorama, kurios matomumą kiek apriboja ant kalvos augantys medžiai. Pro jų viršūnes dar gali pavykti pamatyti Medvėgalio piliakalnį ar tolyn nuo bokšto besitęsiantį Aukštagirės gūbrį, kurio kitame gale įrengtos žiemos slidinėjimo trasos.
Girdiškės senosios kapinės 4 km.
Senųjų kapinių viduryje dėmesį atkreipia dirbtinėje kalvelėje iš lauko riedulių sumūryta tradicinių formų lurdo grota. Kapinėse esama paminklinių antkapių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą.