Atrodo, kad šiandien turime daugiau komforto nei bet kada anksčiau. Patogesnius namus, greitesnį maistą, technologijas, kurios taupo laiką, ir galimybę pabėgti savaitgaliui vos panorėjus. Tačiau kartu vis daugiau žmonių jaučiasi pavargę net po poilsio.
Kartais atrodo, kad net ilsėdamiesi nebesugebame iš tikrųjų sustoti. Kūnas būna gamtoje, bet mintys vis dar darbuose, telefone, planuose ar nuolatiniame „reikia”.
Poilsis šiandien tapo ne tik laiko, bet ir būsenos klausimu.
Didelė dalis žmonių kasdien gyvena greitame ritme. Darbai, ekranai, informacijos kiekis, nuolatiniai sprendimai, triukšmas ir įtampa nervų sistemai beveik nepalieka tikro sustojimo momento.
Net vakare smegenys dažnai lieka „įjungtos”. Vieną ekraną pakeičia kitas, tylą — foninis triukšmas, o poilsį — bandymas „greitai atsijungti”.
Todėl savaitgalio poilsis dažnai tampa ne atsistatymu, o tiesiog trumpa pauze prieš naują savaitę.
Keista, bet net poilsį šiandien dažnai bandome atlikti „teisingai”. Greitai pamatyti. Greitai patirti. Greitai atsigauti.
Kartais net ramybė tampa planu: ką aplankyti, ką nufotografuoti, ką suspėti, ką įkelti.
Ir būtent tada dingsta svarbiausia poilsio dalis — lėtumas.
Tikras poilsis retai ateina per skubėjimą.
Vienoje knygoje pasakojama istorija apie sodininkus, kurie turėjo nuostabų sodą, tačiau nė vienas iš jų nemokėjo juo mėgautis. Vienas vis dar taisė ir nebaigė smulkių darbų. Kitas jau planavo, ką dar reikės sodinti kitą sezoną. Trečias vartė žurnalą ir ieškojo naujų idėjų.
Ir tik vienas iš jų tiesiog sėdėjo sode.
Kai kiti klausė, kodėl jis nieko nedaro, jis atsakė: „Ne dabar darbai. Dabar — mėgavimasis.”
Galbūt šiandien būtent tai ir tapo sunkiausia. Nebesame pratę tiesiog būti akimirkoje, nieko netobulinti ir niekur neskubėti.
Ilgą laiką gyvenant įtampoje, nervų sistema pripranta prie nuolatinio budrumo. Todėl net atvykus į gamtą ar išvykus savaitgaliui gali prireikti laiko, kol kūnas ir mintys iš tikrųjų pradeda lėtėti.
Dėl to žmones taip stipriai traukia vanduo, gamtos garsai, tyla, lėti rytai, vakarai be ekranų, poilsis gamtoje.
Gamta natūraliai mažina informacijos kiekį ir leidžia smegenims pailsėti nuo nuolatinės stimuliacijos. Ne veltui daugelis po kelių dienų prie vandens sako, kad pradeda kitaip kvėpuoti, ramiau miegoti ir mažiau skubėti net mintyse.
Poilsis prie vandens žmogų veikia kitaip. Vandens garsai, lėtesnis ritmas, horizontas ir natūralūs gamtos garsai padeda atsitraukti nuo miesto tempo.
Todėl poilsis gamtoje dažnai tampa ne tik savaitgalio planu, bet ir būdu bent trumpam atkurti vidinę ramybę.
Neatsitiktinai žmonės vis dažniau ieško privataus poilsio, lėto poilsio, poilsio prie ežero, vietų be triukšmo, erdvių, kuriose nereikia niekur skubėti.
Tikras poilsis nebūtinai reiškia daugiau veiklų. Kartais jis prasideda tada, kai pirmą kartą po ilgo laiko nebereikia nieko suspėti.
Kai rytinė kava geriama lėčiau. Kai vakare girdisi ne miestas, o vanduo ir paukščiai. Kai telefonas vis dažniau lieka padėtas į šalį.
Ir kai po truputį grįžta jausmas, kad galima tiesiog būti.
Lėtai Resort sukurtas tiems, kuriems to labiausiai reikia. Žemaitijoje, ežero pakrantėje, kur laikas sustoja ne metaforiškai — o iš tikrųjų. Peržiūrėti laisvus laikus →
