Baltasis gandras
BALTASIS GANDRAS (Ciconia ciconia)
Migracija
Migruojantis
Ar saugoma?
Ne
Matomas
III-VIII
Balsas
Įdomūs faktai
- Kasmet grįžta į tą patį lizdą daugelį metų. Gandrų poros ištikimos visą gyvenimą. Pavasarį sugrįžę gandrai dažnai tą pačią dieną kelių valandų skirtumu atsiranda tame pačiame lizde, nors žiemą pora būna išsiskyrusi ir keliauja atskirai. Gandrai yra puikūs tėvai – jie pakaitomis peri kiaušinius.
- Kelionė žiemoti Afrikoje trunka 2-3 mėnesius ir rodo nepaprastą gandrų ištvermę bei instinkto jėgą. Įdomu tai, kad jauni gandrai pirmaisiais savo gyvenimo metais po perėjimo dažniausiai lieka žiemoti Afrikoje, ir tik sulaukę brandos, paprastai trečiaisiais gyvenimo metais, grįžta perėti į savo gimtinę.
- Lizdą stato netoli žmonių, tarsi saugodami sodybą. Nuo seno gerbiamas žmonių, laikomas sodybos, kurioje įsikuria, globotoju, santarvės nešėju. Skrydžiu virš namų laikytas geru ženklu.
- Vienas populiariausių mitų letuvių tautosakoje pasakoja, kad gandras kadaise buvo žmogus, kuriam Dievas padavė maišą su įvairiomis bjaurybėmis (vabzdžiais, rupūžėmis, žalčiais) ir liepė jas ežere paskandinti. Žmogus, smalsumo vedamas, atsirišo maišą pažiūrėti, kas jame, ir visos bjaurybės pabėgo. Dievas, supykęs dėl tokio elgesio, pavertė žmogų gandru ir liepė jam surinkti visus pabėgusius padarus.
- Baltasis gandras vadinamas ir šiais sinonimais: gandras, busilas, starkus, gužas, gužutis, bacionas, o žemaičių kalba – gožos, gondros. Kovo 25 senovės lietuviai vadino Blovieščiais – Gandro sugrįžtuvių diena. Rugpjūčio 24-oji, Šventojo Baltramiejaus diena, Lietuvoje tradiciškai laikoma gandrų palydomis. Žinomas seniausias baltasis gandras yra sulaukęs 39 metų. Lietuvoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu.
- Šeimos, laimės ir pavasario simbolis.
Nuotraukos šaltinis:
Autorius Carlos Delgado, CC BY-SA 3.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=25881901